Kristina Sabaliauskaitė
ABOUT
SILVA RERUM
DANIEL CROWBAR
VILNIUS BASILISK
NEWS
OTHER TEXTS
PRESS
LINKS
RIGHTS
GUIDED TOURS

"Silva Rerum IV" recenzijos:

"...2008 m. pasirodęs Sabaliauskaitės romanas Silva rerum ir tolesnės jo dalys (antroji 2011 m., trečioji 2014 m.) jau laikomas sėkmingiausia ir įsimintiniausia dešimtmečio, gal net šimtmečio knyga [...]. Sabaliauskaitė kol kas be konkurencijos liks savo valdų karalienė. Istorinis-nuotykinis romanas labai patikimose ir talentingose rankose. Ji viena taip įtaigiai pasakoja mūsų pačių istoriją, kurios griebiamės lyg neregiai lazdos, springdami ryjame didžiuliais kąsniais, godžiai geriame ištroškusio keliauninko gurkšniais. Ir skaudi, dar neprisijaukinta epocha pamažu kyla iš rūkų, įgaudama aiškius pavidalus..." Živilė Nedzinskaitė, Naujasis židinys. Knygų aidai

 "...Jeigu šiuolaikinė lietuvių proza būtų šachmatų lenta, Kristina Sabaliauskaitė joje būtų juodoji valdovė. [...] Šokti per kitų galvas jai nėra ko, kai jos rankose sutelkta didžioji prozos galia. [...] Kristina Sabaliauskaitė jau keturis kartus įrodė, kad yra absoliuti savo istorijos valdovė. Po vieno sakinio stogu ji apgyvendina vaizdinius, istoriją, dialogus, mintis, aplinkos aprašymą ir emocijas. Ir jie lyg patyrusio kompozitoriaus sudėliotos natos kone tobulai seka vienas iš kito. [...]. Ji žino, kaip tekstu lyg to paties Vilniaus požemiuose gyvenančio basilisko žvilgsniu užvaldyti skaitytoją, jo nenužudant, tačiau visiškai panardinant į savo knygos pasaulio sūkurį. Vikorija Samarinaitė, 15min.lt

 "...Ne kartą buvau klausiama, kuris „Silva rerum“ romanas man patinka labiausiai. Niekada nežinojau, kaip atsakyti į šį klausimą, kai romanai skirtingi, lygiai kaip ir jų laikmečiai, tačiau dabar, perskaičiusi paskutiniąją dalį, drįsčiau sakyti, galbūt šioji..." Jūratė Čerškutė, lrt.lt

Lenkiškojo "Silva rerum" leidimo recenzijos:

"Prisipažinsiu, jog jau seniai neskaičiau tokios kerinčios prozos, nuo kurios neįmanoma atsiplėšti.[...] Tai talentas, prilygstantis Janui Potockiui, nors "Silva rerum" skamba kur kas šiuolaikiškiau nei "Rankraštis rastas Saragosoje". Ne be priežasties ji lyginama su Marquezu - dėl aistringumo ir magiškos atmosferos, o taip pat su Umberto Eco - dėl erudicijos ir žaismo konvencijomis. Vis dėl to nežiūrint į šiuos palyginimus, Kristina Sabaliauskaitė yra originalus ir išskirtinis reiškinys". Barbara Lekarczyk-Cisek, Kulturaonline.pl

"...Gimė tiesiog monumentalus tekstas. [...] Kristinai Sabaliauskaitei pavyko per keletą atskirų asmenų ir vienos vidutinės šeimos likimą papasakoti Kresų ir Europos istoriją [...] Barokiškai puošnus, o tuo pat metu realistinis pasakojimas, frazių lengvumas ir elegancija bei visiškas dialogų nebuvimas, gausybė istorinių detalių, harmoningai apjungta fikcija ir istorinės realijos – šie bruožai išskiria Kristinos Sabaliauskaitės rašymo stilių. Dėl jo knyga yra praryjama sulaikius kvapą, o jos skaitymas teikia išskirtinį malonumą, būdingą tik aukščiausios prabos literatūrai..." Tomasz Orwid, DobreKsiążki.pl

"...Tai daugeliu atžvilgių nepaprasta knyga. Tiesą sakant, jei kas nors užduotų klausimą, apie ką ji ir kas joje tokio rimto ir svarbaus vyksta, kad mane taip sujaudino, atsakyčiau, jog tai – tiesiog knyga apie gyvenimą [...]. Šios knygos esmė yra ir poezija. Gyvenimo poezija, kuri užklumpa įvairiais gyvenimo etapais ir su kuria susiduria kiekvienas jautrus žmogus. Negalėčiau šios knygos lyginti su jokia lenkiška knyga. Šios knygos kalba yra nepaprasta..." Joanna Szwedowska, Radio 2 literatūros kritikė.

"...Pasirodo, lietuvių rašytojai sugeba pasiūlyti knygas, kurios nenusileidžia geriausiems užsienio kūriniams, pasirodantiems mūsų rinkoje. Be jokios abejonės – "Silva rerum" yra vienas iš jų." Boguslaw Karpowicz, lubimyczytac.pl

"...Tai nuostabi knyga: be to, jog yra labai išmintinga ir puikiai parašyta aukščiausio lygio literatūra, ji turi dar ir tą privalumą, jog yra dar ir labai lengvai skaitoma." Izabela Cywińska, teatro ir kino režisierė.

"...Tikra literatūros sensacija iš Lietuvos. Henrikas Sienkiewiczius, jeigu gyventų šiandien, turbūt rašytų kaip Kristina Sabaliauskaitė. [...] Perskaičius lenkų skaitytojui kyla vienas akivaizdus klausimas: kodėl tokių knygų nerašo autoriai prie Vyslos?" Mariusz Cieślik, Wprost.

"...Tokie romanai kaip "Silva rerum" sugrąžina tikėjimą literatūra ir jos galimybėmis nuosekliai remiantis Istorija papasakoti kartos likimą per vienos giminės istoriją [...]. Ši knyga savyje jungia magiją, transcendenciją ir detalių realizmą. Ji - potyrių ir jausmų panorama, kurių suvokimas vienaip ar kitaip yra susiejamas su Istorija. [...] "Silva rerum" apie viską pasakoja diskretiškai, bet užburiančiai. Tai – knyga, kuri pažadins vaizduotę ir suteiks estetinį malonumą per nuostabią iš esmės labai sudėtingo romano kalbą..." Jarosław Czechowicz, krytycznymokiem.blogspot.co.uk

"..."Silva rerum" – tai nepaprasta, daugeliu atžvilgių novatoriška proza, kuri nenusileidžia geriausiems skandinaviškų sagų pavyzdžiams." Janusz R. Kowalczyk, Culture.pl

"Abiejų tautų respublika pastarųjų metų lenkų grožinėje literatūroje beveik nefigūruoja. Šią didelę spragą – ir nuostabiu stiliumi – užpildo lietuvė Kristina Sabaliauskaitė. [...] Sabaliauskaitės sėkmė nestebina, nes jos romanas suteikia skaitytojui viską, ko šis tikisi iš rimtos istorinės sagos: dėmesį detalėms, gilų papročių ir epochos perpratimą, o svarbiausia – gyvus, daugiamačius herojus, už kuriuos tiesiog norisi "sirgti". [...] Bendra lenkų ir lietuvių istorija buvo išsiilgusi būtent tokio romano – nesuvedinėjančio sąskaitų ir pristatančio abiejų tautų istoriją kaip bendrą paveldą. Gaila, kad Lenkijoje joks svarbesnis rašytojas neužsiėmė Abiejų tautų respublika. Tiesa, ir mūsų prozininkai po truputį imasi istorinio romano, tačiau jiems retai pavyksta pasiekti tokio efekto kaip neprilygstamai lenkų istoriją aprašinėjusiam vengrui Györgyo Spiró ar būtent Sabaliauskaitei. Krzysztof Cieślik, Rzeczpospolita.pl

"... Puikiai parašytas, markesiškas romanas, kurio veiksmas vyksta septynioliktojo amžiaus Lietuvoje ir tuo pačiu mums primena, jog Centrinės Europos istorija yra mūsų visų bendras pasakojimas". OLGA TOKARCZUK

Recenzijos apie "Silva rerum III":

"...Akivaizdu, kad autorė yra viena iš lyderių, gal net strateginių karvedžių šiandieninės lietuvių prozos lauke. [...] Skaitydama „Silva rerum III“ nuoširdžiai mėgavausi." Giedrė Kazlauskaitė, Šiaurės Atėnai, 2014 spalis

"...Nepanašu, kad Fortūna ketintų nusisukti nuo Kristinos Sabaliauskaitės. [...] Perskaičiusi romaną jaučiuosi lyg nubaustas Tantalas: noriu atsigerti, bet gaivus šaltinio vanduo nuslūgsta ir išdžiūsta. Nenumalšintas troškulys." Živilė Nedzinskaitė, Knygų Aidai.

Recenzijos apie "Danielius Dalba & kitos istorijos":

"...Tai turbūt pirmoji knyga apie nūdienos Lietuvą, kuri čia yra išvysta daugelio žmonių akimis. [...] Tai Lietuva gerai papasakotose geismų, troškimų, nepasitenkinimo, sužeistumo („žeismasties“, vartojant pačios Sabaliauskaitės naujadarą), vilčių ir nusivylimo istorijose. Išties reikia ypatingo jautrumo, kad pamatytum pasaulį ne tik savo – t.y. jaunos, talentingos ir pripažintos moters, – bet ir seno žydo ar savo traumas ir kognityvinį disonansą maskuojančio bei Épater la bourgeoisie! strategiją tobulai įvaldžiusio talentingo rašytojo ir lovelaso akimis. Būtent daugialypę pasakojimo struktūrą ir keletą tapatybės sluoksnių, iš kurių autorė lengvai migruoja ir tarp kurių jaučiasi kaip namie, aš ir laikyčiau didžiąja šios knygos stiprybe. Tik toks pasakojimo tipas ir leidžia pažvelgti į Lietuvą kelių epochų istorinėje perspektyvoje, sykiu atsiduriant visiškai skirtingų žmonių situacijose ir tiesiog jų kailyje." Prof. Leonidas Donskis, www.delfi.lt

"...Itarinėji, kad tai gali būti ir autorės estetikos pagrindas – literatūra kaip galia, malonumas ir apgaulė.Nors „snobiškumas“ ir apgaulinga sąvoka, turinti ir pozityvią, ir negatyvią reikšmes, kažkokio pykčio ar net neapykantos provincialumui, kurią skaitytojas gali interpretuoti kone kaip mizantropiją, knygoje tikrai esama.[...] Tačiau jeigu egzistuoja (kad ir netiesiogiai įvardintas) bodėjimasis oficiozinėmis struktūromis, tai egzistuoja ir atoveiksmis – nekaltas tų struktūrų dalelių įtarumas. Ir ne dėl kažkokio glamūro, nors su jo taisyklėmis ir akivaizdžiai nesutinki, nes jos maitina antifeministinę kultūrą, kuri žeidžia daugelio moterų, taip pat ir mano, savigarbą." Giedrė Kazlauskaitė, Šiaurės Atėnai

"... Poantraštiniame puslapyje pasitinka du apsidraudimai. Vienas – jei kas atpažintų save, antras – jei kas (ypač kokia Institucija) atpažintų gyvąją (nors, sako, mieste nebūna gyvos, tai tiesiog žmonių) kalbą. Jei ne priminimas, kad kalba yra stilistinė priemonė, būčiau kuriam laikui išėjusi neatsigręždama – į žydų, lenkų, lietuvių Vilnių, Londoną, Paryžių, nostalgiją, ironiją, déjà vu, tarp eilučių.[...] Leisti - neleisti? Stilius– ne stilius? Trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga. Rašytoja laimi 3:0" Loreta Vaicekauskienė, Naujasis židinys-Aidai.

 "...Naujoji knyga ypač išsiskiria savo konceptualumu: šioje knygoje Sabaliauskaitė gilinasi į šiuolaikinio pasaulio problemas, tokias kaip tapatybė (miesto ir žmogaus), šlovė, nostalgija, ilgesys, susvetimėjimas. [...] Kristina Sabaliauskaitė, žavėdamasi Woody Alleno pasakojimo meistriškumu, įtaigiai ir gyvai kuria Vilniaus mitą.[...] Mums nelemta pabėgti nuo Mirties Vilniuje. Nuo Vilniaus, kuris pasauliui žinomas kaip garsios prancūzės mirties
vieta, daugybės žydų egzekucijos vieta, kaip vieta, kurioje negali gimti toks talentas kaip Danielius Dalba. Autorė meistriškai atveria šias Vilniaus ir lietuvių žaizdas, jas pabarsto druska ir tikisi, kad mes patys jas užversime."
Kristina Tamelytė, Pasvaiste.lt

"Danielius Dalba & kitos istorijos": "...Prisipažinsiu, šią knygą atsiverčiau su nerimu. Tikėjausi įdomių pasakojimų ir nenorėjau nusivilti. Nuviltas nelikau. Istorijos tikrai pagaulios, netikėtos, temos – neišrašytos ir labai įvairios. [...] Tiesą sakant, visi šie pasakojimai atrodo it paraiškos romanams. Tad ieškantiems knygos apie miestą, šiuolaikinį lietuvį, pasiilgusiems ironiško ir tiesaus pasakojimo, ši istorijų knyga bus puiki dovana." Marius Burokas, 370.diena.lt

Apie "Danielių Dalbą & kitas istorijas": "...Šie apsakymai - ir savotiškas žaidimas su skaitytoju. Mat už pasakojamos istorijos slepiasi ir kitas intertekstinis lygmuo – autorė duoda užuominas į tam tikrus įvykius, personažus, kuriuos galima atpažinti, ir tuomet pasakojimas jau atrodo visai kitoks. Jos istorijos plaukia lengvai, nemėginama dirbtinai kurti stilistinių įmantrybių, siekiant įrodyti, kad gera literatūra yra sunkiai skaitoma. Ne, K.Sabaliauskaitė pasakoja istorijas grakščiai ir „kabinančiai“ su didele doze ironijos. O tai, pripažinkime, ne toks ir dažnas atvejis lietuvių literatūroje. Labai vykęs žingsnis į kitą teritoriją." Audrius Ožalas, 15min.lt

"...K. Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi [...]  Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra."Emilija Visockaitė, "Šiaurės Atėnai"

"...Ne kiekvienas skaitytojas sugebės pasiekti pačią miško tankmę, pastebėti ir iššifruoti tankiai supintų citatų, aliuzijų ir nuorodų džiungles, bet čia tikrai tiktų palyginimas su Umberto Eco veikalais, kurie ypatingą malonumą teikia tiems, kurie nuvokia šių tekstų daugialypes slaptas sroves, tačiau jais galima gėrėtis ir kaip pagauliais “populiariojo žanro” romanais, kurie parašyti turtinga kalba." Barbala Simsone, Diena.lv

"...Atrodo, kad turime labai daug “įdomių knygų”, “knygų, kurias būtina perskaityti”, “žanro klasikos” ir “ryškiausių šiuolaikinio lietuvių/latvių/ir.t.t. romano pavyzdžių”, bet iš tiesų tokių tikrai gerų knygų yra labai mažai. Yra labai mažai knygų, kurias gali rekomenduoti iš visos širdies. Kristinos Sabaliauskaitės Silva rerum yra būtent tokia knyga.[...] Vis dėlto labiausiai nustebina šios knygos vidinė harmonija. Tikrai nesuprantu iš kur tai – ar priežastis puikus stilius, ar intuityviai perprastas siužeto sukūrimo menas, ar pačios autorės švarus ir sutvarkytas jausmų ir proto pasaulis." Ieva Melgalve, Satori.lv

“…Romaną galima palyginti su geru džiazu ar klasikine muzika: klausant dar kartą ar analizuojant partitūras atsiskleidžia daug dalykų, pirmą kartą nepastebėtų, tačiau jau pirmąkart turi būti taip sužavėtas, kad norėtum klausytis vėl. Ir tai galioja tiek specialistams, tiek ne specialistams. Taip 1980-aisiais rašė R. Barthesas. Manyčiau, kad tai kuo puikiausiai tinka ir Kristinos Sabaliauskaitės romanui Silva Rerum II.” Vidas Dusevičius

“…Akivaizdu, kad šį kartą vadinamasis antrosios knygos sindromas nesuveikė, ir antroji „Silva“ nė kiek nenusileidžia pirmajai. […] Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos galima atpažinti gerą knygą, yra ją skaitant atsirandantis pojūtis, kad autorius savo sukurtame pasaulyje yra šeimininkas ir valdovas, kad apie savo veikėjus ir jų gyvenimus žino viską, nors nebūtinai viską mums sako. […]. Šis autoriaus kaip patikimo vedlio jausmas skaitant antrąjį „Silva rerum“ yra dar stipresnis.” Rasa Drazdauskienė, Bernardinai.lt

"...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pačiu metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui […] Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salman Rushdie ir Gabriel García Márquez daugiasluoksniais pasakojimais." Kristine Sadovska, Diena.lv

Latvijos TV apie "Silva rerum" latvišką leidimą, Dzivite.lv, 2011 03 03

Interviu: "Romano "Silva rerum" tęsinyje - meilė ir žiaurumas", "Lietuvos rytas", 2010 12 18

"Silva rerum" atvejo tyrimas - Ilonos Grinevičiūtės moksliniame straipsnyje "Debiutuojantis rašytojas Lietuvos knygų rinkoje", Vilniaus universiteto leidinyje "Knygotyra", 2010 Nr. 55

"...Kristina Sabaliauskaitė, debiutavusi romanu „Silva rerum”, sukėlė ryškų literatūrinį įvykį [...] Ir nors literatūrologai linkę prikišti autorei koketavimą su populiarumu, visuomenėje šis romanas sukėlė kone ažiotažą." Giedrė Kazlauskaitė, goethe.de

Interviu: "K.Sabaliauskaitė apie savo antrąjį romaną: "Iš esmės tai - knyga apie žiaurumą", Moteris.lt, 2010 11 24

Interviu: "Dozuota ekscentrika", Laima, 2010 12

Interviu: "Puotos maro metu"(Kristina Sabaliauskaitė pasakoja apie būsimą "Silva rerum" tęsinį), "Veidas", 2010 11 08

Interviu: "Aukštakulniais per istoriją", "Moteris", 2010 05 30

"...Klausiate apie literatūros gyvybingumą, turbūt apie knygą kaip įvykį: man toks įvykis buvo K. Sabaliauskaitė, tikras literatūrinis Mozartas...", Giedrė Kazlauskaitė, "Metai", 2010, Nr. 4

"...Kristina Sabaliauskaitė surado puikią nišą mūsų literatūroje. Intelektualus ir rafinuotas rašytojas, galintis kalbėti ne banalybes, o pasakyti kažką gilesnio apie moderniojo žmogaus ambivalenciją ir įtampas, jo traumas, moralines ir politines dilemas, yra vis dar retas personažas lietuvių literatūroje. [...] Protingi praeities žmonių veidai, o ne deformuotos fizionomijos, lygiai kaip ir modernūs, mūsų jautrumui atliepiantys charakteriai – visa tai byloja apie sava paverstos ir suaktualintos, o ne suvenyrinės istorijos atvėrimą romane. [...] Romanas taip gerai parašytas, kad jo autorei nereikėjo griebtis kokios sensacingos ir kontraversiškos tematikos ar aštraus detektyvinio siužeto, ko paprastai nevengia istorinius populiarius romanus mūsų dienomis rašantys autoriai. Kaip reta kinematografiškas romanas, kuris prašyte prašosi vaizdo..." Prof. Leonidas Donskis, "Suvenyrinės atminties ir istorijos alternatyva: Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum", Bernardinai.lt
 

"K.Sabaliauskaitė ir (jos) populiarumas", Eugenija Valienė, kamane.lt

"...Visagalis romano pasakotojas, neleisdamas niekam ištrūkti iš savo kontrolės, smaginasi įdomiu būdu: istorinis dekoras romane sukuriamas tam, kad taptų priemone iš šiuolaikinių pozicijų ironizuoti istorinę sąmonę, kuri to dekoro yra ženklinama, į kurią viena ar kita detalė nurodo. Grįžtu prie religinės sąmonės, kaip akivaizdžiausio dėmens. Nesunku pastebėti, kad visi romane minimi tos religinės-egzistencinės sąmonės elementai – memento mori savivoka, nusižeminimo, savęs paniekinimo gestai, derantys su nežabota puikybe, kraštutinė žmogaus nuodėmingumo ir išganymo troškimo įtampa – romane inkrustuojami į ironiškas, vertybiškai nužeminančias struktūras..." Brigita Speičytė, "Literatūra ir menas", 2009 11 27

Interviu: "Dvi valandos su Kristina Sabaliauskaite", Inga Norke, Pravda, 2009 rugsėjis

"...Taip, labai pagavus, įtraukiantis, maitinantis šimtais šaltinių, kaip ir puošnioji baroko architektūra. Taip, labai gero tono ir stiliaus romanas. Aitrokas. Sodrus. Tirštas. Daug kvapų – pilna puokštė. Ilgai ąžuolinėse statinėse brandintas konjakas. [...] Šis judesys, šis romanas – vienas puikiausių žingsnių ne tik literatūroje, bet ir sąmonę perkeičiančioje dimensijoje." Erika Drungytė, "Nemunas", 2009 09 07

"...Jei tik nutuoktų, Danas Brownas su Johnu Irwingu pavydėtų juodai. O Adomas Mickevičius plotų katučių. Metų, ne - dešimtmečio knyga!" Emilija Visockaitė, Pravda.lt

"...Romane svarbiausios žmonių patirties istorijos apmąstomos karteziškojo dualizmo aspektu. Personažai renkasi tarp kūno ir sielos, tarp žodžio ir daikto, tarp žmogaus ir gyvulio, tarp gyvenimo ir mirties. Per asmenines veikėjų pozicijas ryškėja universalūs dalykai..." Nerijus Brazauskas, "Metai", 2009 Nr. 4

"... Šioje knygoje - vienos iš geriausių lietuvių kalba parašytų erotinių scenų..." Justinas Žilinskas, Skaityta.lt, 2009 03 21

"...Sunku šį romaną palyginti su kuriuo nors iš lietuvių istorinių romanų. Jis atrodo unikalus – nepanašus nė į vieną. Kyla pagunda lyginti su M. Yourcenar „Filosofiniu akmeniu“, bet šis – kitokio pobūdžio kūrinys. [...] Laiko slinkties įspūdį kuria ir sakiniai kaip išraiškingi kalbėjimo periodai, gaivališkai įtraukiantys skaitytoją, tačiau nepametantys loginių segmentų ir retkarčiais netgi nušvintantys subtiliu humoru, kuris ne tik puikiai dera prie pasakojimo struktūros ir psichologinių veikėjų portretų, bet ir retsykiais iš pažiūros banalią situaciją paverčia tragikomiška. O mokėti kartu ir juoktis, ir verkti – tai jau labai daug..." Renata Šerelytė, "Nesibaigiantis daiktų miškas", "Šiaurės Atėnai", 2009 03 20

Interviu: "Magiškas barokas", Emilija Visockaitė, "Šiaurės Atėnai", 2009 03 13

Interviu: "Kristina Sabaliauskaitė. XVII a. istorijos "prabudimas" britiškosios ir lietuviškosios kultūros sankirtoje", Kristina Buidovaitė, Bernardinai.lt, 2009 03 10

"... Tai - įvykis mūsų literatūroje... umbertoekiškas dvelksmas, tiesioginėmis nuorodomis ar užuominomis atverti keliasluoksniai istorinės dvasios klodai..." "Tarsi barokinis gobelenas..." Astrida Petraitytė, "Literatūra ir menas", 2009 03 06

Interviu: "Rašytojos akiratyje - ir Vilniaus praeitis, ir lietuviškasis Londonas", Zita Čepaitė, "Infozona", 2009 03 06

"...Romanas savo konstrukcija primena autorės aprašytą olandišką dėžutę. „Išpaišyta olandiška dėželė su veidrodėliais viduje ir keliomis skylutėmis šonuose, pro kurias pažvelgus į vidų atsiverdavo stebuklingas, tarsi gyvas ir vis kitoks vaizdas su medžiokliais žiemos miške“. […] Autorė rašo meistriškai. Skaičiau romaną ir jaučiau, kaip paslaptingai išnyksta pasakotojas. Panašiai kaip Sabaliauskaitės mėgstamuose kai kurių olandų dailininkų kūriniuose. Žiūri ir neaišku – dailininkas paveiksle ar šalia? […] Tas, kuris žengia į „mišką“, – traukte įtraukiamas apsvaigsta..." Vidas Dusevičius, "Kultūrpolis", 2009 02 25

"...Veikėjai ir jų aplinka piešiami skoningai, su menotyrininkės akiai būdingu detalių išryškinimu, siužetas sumeistrautas tvirtai, išlaikyta intriga, skaitant sunku atsiplėšti...", Giedrė Kazlauskaitė, "Verslo žinios", 2009 02 20

TV interviu:"Kultūra", LRT, 2009 02 17, (29:35)

Radijo interviu: "Ryto allegro", Lietuvos radijas, "Klasika", 2009 02 18 (01:03)

"...Ko gero geriausias pastarųjų keleto metų istorinis romanas..." Paulius Volverstas, "Naujasis židinys-Aidai", 2009  Nr. 1-2

"...Norėčiau, kad "Silva Rerum" virstų filmu..." - režisierius Gintaras Varnas, Kultūra, Alfa.lt, 2009 02 14

"...Šį istorinį romaną giriu už tai, kad jis sugeba padaryti vieną mažą stebuklą. Aš tikiu, kad ir jums pažįstamas tas jausmas, kai vaikštinėji po muziejus ir tie praeities likučiai rodos tokie susitraukę, tokie trapūs, tokie netikri, jog niekaip negali patikėti, kad jie galėjo priklausyti tikriems, gyviems žmonėms. Tačiau kai kurie romanai ir filmai daro stebuklus – juos skaitant (ar žiūrint) visi muziejuose matyti praeities likučiai staiga susisieja į visumą, atgyja." Jurga Vaičiūnaitė, "15 min", 2009 02 10

 “Silva Rerum” patrauklus tuo, kad septyniolikto amžiaus bajorų nevaizduoja nei didvyriais, nei kvaileliais. Ir tuo labiau – šventaisiais.” Renata Baltrušaitytė, “Istorinio romano kryžkelėse”,“Veidas”, 2009 01 19

“…Gyva atminties perlų mozaika, išdėstyta visai naujame XXI amžiaus lietuviškos istorinės literatūros puslapyje. Jaudinamą persikėlimo į Lietuvos praeitį jausmą išgyvens ne tik visažinis istorikas, filologas ar menotyrininkas bet ir šiaip besidomintis Lietuvos praeitimi… Iki vieno puslapio ilgumo įsibangavę, tvirtai pagrįsti savo prasme ir turiniu lyg iškalti marmuriniai paminklai romano sakiniai sumobilizuoja ir sukausto dėmesį viskam, apie ką trokšta pasakyti autorė…Tikėtina, kad skaitytojams ilgai nesinorės skirtis su Jono Motiejaus Norvaišos šeimos nariais.” Janina Survilaitė, “Prasmingos valandos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje”, Bernardinai.lt, 2009 01 12

TV interviu: "Kultūros naujienos", LTV2, 2008 12 28, 06:50 

"…Kai skaitai knygą, atrodo lyg vaikščiotum po šv. Petro ir Povilo bažnyčią arba žiūrėtum į barokinę monstranciją, kuri yra puošta brangiais akmenimis, vaizduoja įvairiausius sudėtingus, didelius ir mažus daiktus, kuriuos įdomu apžiūrinėti. Ir pats įspūdis turi kažko pasakiško, kerinčio, o kartu ir kažko gąsdinančio, paslaptingo, veikiančio žmogaus emocijas bei stumiančio į apmąstymus apie gyvenimą, mirtį, grožį ir bjaurumą, apie kilnumą ir žemiausias aistras. Visa tai, kas yra barokas, yra šioje knygoje.

Knyga teikia juslinį, intelektinį ir pažinimo malonumą. Ji yra parašyta įvairiuose lygiuose, per kuriuos galima judėti. Tačiau autorė mane nustebino knygos pabaiga. Taip, kaip sugeba nustebinti barokas, kada tu žiūri į vaizdą ir supranti, kad jis yra dar daugiau nei tu galvoji."  - Istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, knygos “Baroko pradžia Lietuvoje” autorė,  2008 12 11, "Menotyrininkės K.Sabaliauskaitės romane - XVII amžiaus lytėjimo malonumas", "lrytas.lt"

Interviu:"Londonas išlaisvino kūrybingumą", Ramūnas Gerbutavičius, "Lietuvos rytas", 2008 12 11

Interviu: "Kristina Sabaliauskaitė: niekada nereikia gyventi stengiantis pateisinti kitų lūkesčius", Jolanta Vazbutaitė, "Moteris", 2008 11 27

 

APIE
SILVA RERUM
DANIELIUS DALBA
VILNIAUS BAZILISKAS
NAUJIENOS
KITI TEKSTAI
SPAUDA
NUORODOS
TEISĖS
EKSKURSIJOS